Medūzos yra vieni iš seniausių ir įvairiausių gyvūnų pasaulyje. Jos priklauso Cnidaria tipo geltonuotakiams, kurių kūnai sudaryti iš dviejų ląstelių sluoksnių ir tarp jų esančios želatininės medžiagos. Medūzų kūnai yra skėliniai arba skrituliniai, su skėliu arba skritulio pavidalo viršutine dalimi, vadinama kauke, ir besitęsiančiais žiediniais arba šakotais snapais.
Medūzų kaukė gali susitraukti ir išsiskleisti, kad sukeltų judėjimą vandenyje. Snapuose yra smulkios adatos, kurios gali sukelti deginimą ar paralyžių medūzų grobiui ar jų priešui.
Medūzų gyvenimas jūrose
Medūzos gyvena visuose pasaulio vandenynuose, nuo paviršiaus iki gilumos. Dauguma medūzų yra jūrinės, bet yra ir kai kurių giliavandenių rūšių. Medūzų dydis priklauso nuo jų rūšies ir gali siekti iki dviejų metrų skersmens. Kai kurios rūšys yra labai spalvingos ir gražios, kitos – beveik nematomos. Medūzų gyvenimo trukmė priklauso nuo rūšies, bet dauguma gyvena tik kelias savaites ar mėnesius.
Medūzų gyvenimo ciklas susideda iš trijų etapų. Pirmasis etapas yra polipas, kuris yra pritvirtintas prie dugno ar kitos paviršiaus ir nesijudina. Polipas gamina jaunas medūzas, kurios atsiskiria nuo jo ir plaukioja laisvai. Šios jaunos medūzos vadinamos efyromis ir jos auga iki suaugusių medūzų dydžio. Suaugusios medūzos yra lytinės fazės, kurios gamina kiaušinius ar spermatozoidus ir apvaisina juos vandenyje. Iš apvaisintų kiaušinių išsivysto planulos – mažos lervos, kurios plaukioja vandenyje ir ieško tinkamos vietos prisitvirtinti ir tapti polipais.
Medūzos maitinasi įvairiais mažais gyvūnais, tokiais kaip kopepodai, žuvies lervos, planktonas ir kt., kuriuos jie sugauna savo snapais. Kai kurios medūzos taip pat filtruoja maistą iš vandens. Jos yra svarbi vandens ekosistemos dalis, nes jos teikia maisto daugeliui kitų gyvūnų, tokių kaip žuvys, žinduoliai ir paukščiai. Tačiau medūzos taip pat gali būti kenksmingos žmonėms ir jų veiklai. Kai kurios medūzų rūšys gali sukelti stiprų skausmą ar net mirtį savo adatomis. Tūkstančiai plaukikų kasmet būna sugelti medūzų visame pasaulyje. Be to, medūzos gali sudaryti didžiules kolonijas ar būrius, kurie gali sugadinti žvejybos tinklus ar užkimšti jėgainių ar valymo ir perdirbimo įrenginių vandens tiekimą.
Medūzos yra labai seni ir unikalūs gyvūnai, kurie turi daug įdomių savybių ir gebėjimų. Jie yra ne tik gražūs ir nuostabūs, bet ir pavojingi ir problematiški. Medūzos yra vertos mūsų dėmesio ir tyrimo, nes jos gali mums daug pasakyti apie vandens gyvenimą ir jo pokyčius.
Kurios medūzos pavojingos žmonėms?
Medūzų pavojingumas žmonėms priklauso nuo jų rūšies ir nuodų stiprumo. Kai kurios medūzos gali sukelti tik nedidelį diskomfortą ar paraudimą, o kitos gali sukelti rimtų sveikatos sutrikimų ar net mirtį. Štai keletas medūzų rūšių, kurios yra laikomos pavojingiausiomis žmonėms:
- Irukandži medūza (Carukia barnesi) yra viena iš mažiausių ir nuodingiausių medūzų pasaulyje. Ji gyvena Australijos vandenyno tropiniuose ir subtropiniuose vandenyse ir turi tik apie 2,5 cm skersmens kaukę ir iki 1 m ilgio snapus. Jos nuodai gali sukelti Irukandži sindromą, kuris pasireiškia stipriu skausmu, galvos svaigimu, pykinimu, širdies ritmo sutrikimais ir kraujospūdžio padidėjimu. Šis sindromas gali būti mirtinas, jei nėra laiku suteikiama medicininė pagalba.
- Kubomedūza (Chironex fleckeri) yra kita pavojinga medūzų rūšis, kuri taip pat gyvena Australijos vandenyno tropiniuose ir subtropiniuose vandenyse. Ji turi apie 30 cm skersmens kaukę ir iki 3 m ilgio snapus, kuriuose yra daugybė nuodų ląstelių. Jos nuodai gali sukelti stiprų deginimą, odos nekrozę, kvėpavimo sustojimą ir širdies smūgį. Kubomedūza yra laikoma viena iš mirtinų medūzų žmonėms ir gali nužudyti žmogų per kelias minutes.
- Liūtakartė medūza (Cyanea capillata) yra didžiausia medūzų rūšis pasaulyje. Ji gyvena Šiaurės Atlanto vandenyno šaltuose vandenyse ir turi iki 2,5 m skersmens kaukę ir iki 30 m ilgio snapus. Jos nuodai gali sukelti stiprų skausmą, patinimą, paraudimą ir alergines reakcijas. Nors jos nuodai nėra tokie stiprūs kaip kitų pavojingų medūzų, jos gali būti pavojingos dėl savo didelio dydžio ir snapų ilgio.
Baltijos jūros regione dažniausiai pasitaikanti medūzų rūšis yra mėnulio medūza (Aurelia aurita), kuri yra nekenksminga žmonėms ir gyvena visoje Baltijos jūroje. Ji turi apie 30 cm skersmens kaukę ir trumpus snapus, kuriuose yra silpni nuodai, kurie nesukelia skausmo ar paraudimo. Mėnulio medūza yra svarbi Baltijos jūros ekosistemai, nes ji teikia maisto daugeliui kitų gyvūnų ir padeda cirkuliuoti maistines medžiagas vandenyje.
Jei būsite įgelti medūzos, svarbu nedelsiant imtis tinkamų priemonių. Pirmiausia reikia pašalinti likusius snapus ar adatas iš odos su pincetu arba kitomis priemonėmis. Tada reikia plauti žaizdą šiltu vandeniu arba acto tirpalu, kad neutralizuoti likusius nuodus. Nereikia naudoti alkoholio ar šlapimo, nes tai gali pabloginti situaciją. Jei skausmas ar simptomai nesumažėja ar pablogėja, reikia kreiptis į gydytoją arba skubios pagalbos tarnybą.
Medūzos yra įdomios ir gražios jūros gyventojos, bet kartu ir pavojingos žmonėms. Todėl reikia būti atsargiems plaukiojant vandenyje ir stengtis išvengti kontakto. Jei būsite įgelti medūzos, reikia laikytis pirmosios pagalbos taisyklių ir ieškoti medicininės pagalbos, jei reikia.
