Moda yra viena iš statistinių vidurkių, kuriuos naudojame aprašydami duomenų rinkinius. Tai yra dažniausiai pasitaikanti reikšmė duomenų rinkinyje. Kitaip tariant, ji parodo kuri reikšmė duomenų rinkinyje yra labiausiai paplitusi ar populiari. Tai yra viena iš vidurkio rūšių, kaip ir jos kolegos – mediana ir vidurkis.
Kaip rasti modą?
Rasti modą yra gana paprasta. Tereikia suskaičiuoti kiek kartų kiekviena reikšmė pasitaiko duomenų rinkinyje ir pasirinkti tą, kuri pasitaiko dažniausiai. Pavyzdžiui, jei turime duomenų rinkinį {6, 3, 9, 6, 6, 5, 9, 3}, tai modą galime rasti taip:
- 6 pasitaiko 3 kartus
- 3 pasitaiko 2 kartus
- 9 pasitaiko 2 kartus
- 5 pasitaiko 1 kartą
Matome, kad 6 yra dažniausiai pasitaikanti reikšmė, todėl ji yra moda. Jei duomenų rinkinyje yra kelios reikšmės, kurios pasitaiko vienodai dažnai ir dažniau nei kitos, tai duomenų rinkinys turi kelias modas. Pavyzdžiui, jei turime duomenų rinkinį {4, 2, 4, 4, 3, 2, 2}, tai modos yra 2 ir 4, nes jos pasitaiko po 3 kartus, o kitos reikšmės rečiau.
Kam naudojama moda?
Moda yra naudinga statistinė priemonė, kuri leidžia greitai sužinoti kuri reikšmė yra labiausiai būdinga duomenų rinkiniui. Ji yra ypač tinkama nominaliems duomenims, kurių nėra prasmės rikiuoti ar sudėti. Pavyzdžiui, jei norime sužinoti kokia yra populiariausia pavardė Lietuvoje, galime naudoti modą, nes pavardės nėra skaičiai ir jų negalima sudėti ar palyginti. Ši reiškėm taip pat gali būti naudojama skaitiniams duomenims, kai svarbu žinoti kuri reikšmė yra labiausiai paplitusi ar dominuojanti. Pavyzdžiui, jei norime sužinoti kiek vidutiniškai žmonės išleidžia pinigų per mėnesį, galime naudoti vidurkį ar medianą, bet jei norime sužinoti kokia yra dažniausia suma, kurią žmonės išleidžia, galime naudoti modą.
Kokie yra modos privalumai ir trūkumai?
Šios reikšmės naudojimas turi savo privalumų ir trūkumų, kaip ir kiti vidurkiai. Kai kurie iš jų yra:
- Ją yra lengva suprasti ir rasti, nes ji nereikalauja sudėtingų skaičiavimų ar rikiavimo.
- Ji yra atspari išskyrimui, t. y. ji nesikeičia, jei duomenų rinkinyje yra labai didelių ar mažų reikšmių, kurios gali iškreipti vidurkį ar medianą.
- Ji gali būti naudojama bet kokio tipo duomenims, net jei jie nėra skaitiniai ar rikiuojami.
- Moda gali būti naudinga kai norime žinoti kuri reikšmė yra labiausiai paplitusi ar populiari.
- Ji gali būti nevienareikšmė, jei duomenų rinkinyje yra kelios reikšmės, kurios pasitaiko vienodai dažnai ir dažniau nei kitos.
- Ji gali būti neegzistuojanti, jei duomenų rinkinyje nėra jokios reikšmės, kuri pasitaikytų dažniau nei kitos.
- Moda gali būti netikroviška, jei duomenų rinkinys yra labai platus arba turi daug unikalių reikšmių, kurios pasitaiko retai.
- Ši reikšmė negali būti naudojama skaičiuoti kitus statistinius rodiklius, pvz., standartinio nuokrypio ar variacijos koeficiento.
Kaip moda pritaikoma praktikoje?
Moda yra plačiai naudojama įvairiose srityse ir situacijose, kur svarbu žinoti kuri reikšmė yra labiausiai paplitusi. Štai keletas pavyzdžių:
– Ši reikšmė gali būti naudojama rinkodaroje, kad sužinotume, kokia yra populiariausia prekė, paslauga, reklama ar klientų grupė.
– Ji gali būti naudojama sveikatos priežiūroje, kad sužinotume kokia yra dažniausia liga, simptomas, gydymo būdas ar pacientų amžius.
– Moda gali būti naudojama nekilnojamojo turto srityje, kad sužinotume kokia yra populiariausia būsto kaina, dydis, vieta ar kambarių skaičius.
– Moda gali būti naudojama žmogiškųjų išteklių valdyme, kad sužinotume kokia yra dažniausia darbuotojų alga, pareigos, kvalifikacija ar motyvacija.
– Ji gali būti naudojama moksliniuose tyrimuose, kad sužinotume kokia yra dažniausia hipotezė, metodas, duomenų šaltinis ar rezultatas.
Išvada
Apibendrinant, moda yra statistinis vidurkis, kuris parodo, kuri reikšmė duomenų rinkinyje yra labiausiai paplitusi. Ji yra naudinga tuomet, kai norime sužinoti kas yra būdinga duomenų rinkiniui, ypač jei duomenys nėra skaitiniai ar rikiuojami.
