Nedarbo išmoka yra socialinė išmoka, kurią moka valstybė asmenims, kurie neteko darbo ir yra registruoti Užimtumo tarnyboje kaip bedarbiai. Nedarbo išmoka padeda bedarbiams išgyventi laikotarpį, kai jie ieško naujo darbo ir skatina juos aktyviai dalyvauti darbo rinkoje. Tačiau ne visi asmenys, kurie neteko darbo, gali pretenduoti į šią išmoką.
Kokios yra nedarbo išmokos skyrimo ir mokėjimo sąlygos, dydis ir trukmė? Kokią informaciją ir dokumentus reikia pateikti „Sodrai“ ir Užimtumo tarnybai? Kokios pagalbos gali tikėtis grįžtantys į Lietuvą bedarbiai?
Kam priklauso nedarbo išmoka?
Nedarbo išmoką gali gauti asmenys, kurie atitinka šias sąlygas:
1. Yra registruoti Užimtumo tarnyboje kaip bedarbiai;
2. Yra pasiruošę priimti siūlomą darbą arba dalyvauti aktyviosios darbo politikos priemonėse;
3. Neturi teisės į senatvės pensiją arba kitas socialines išmokas;
4. Per pastaruosius 30 mėnesių prieš prarandant darbą turi bent 12 mėnesių nedarbo draudimo stažo;
5. Neteko darbo ne savo noru arba dėl svarbių priežasčių.
Kokius dokumentus privaloma pateikti „Sodrai“?
Norint gauti nedarbo išmoką, reikia pateikti šiuos dokumentus:
- prašymą skirti nedarbo išmoką;
- asmens tapatybę patvirtinantį dokumentą;
- pažymą apie darbo santykių nutraukimą arba kitus dokumentus, patvirtinančius darbo praradimo priežastis;
- pažymas apie užsienyje įgytą nedarbo draudimo stažą (jei toks yra).
Nedarbo išmokos skyrimas ir mokėjimas dirbusiems užsienyje
Asmenys, kurie dirbo užsienyje ir grįžo į Lietuvą, taip pat gali pretenduoti į nedarbo išmoką, jei jie turi užsienyje įgytą nedarbo draudimo stažą. Tam reikia kreiptis į užsienio valstybės institucijas ir paprašyti išduoti pažymas apie užsienyje įgytą nedarbo draudimo stažą. Šios pažymos turi būti pateiktos „Sodrai“ kartu su kitais dokumentais.
Jei asmuo grįžta iš Europos Sąjungos, Europos ekonominės erdvės ar Šveicarijos Konfederacijos valstybės, jis gali gauti U1 formą, kuri patvirtina jo nedarbo draudimo stažą. Jei asmuo grįžta iš kitos valstybės, su kuria Lietuva yra sudariusi socialinio draudimo sutartį, jis gali gauti atitinkamą pažymą pagal sutarties formą.
Išmokų dydis
Nedarbo išmokos dydis Lietuvoje priklauso nuo dviejų dalių: pastovios ir kintamos, kurios sudaro bendrą sumą. Kiekvieną mėnesį, už kurį bedarbiui mokama išmoka, jis gauna pastovią sumos dalį, kuri sudaro 23,27 % minimalios mėnesio algos (MMA), galiojančios tą mėnesį. Šiuo metu ši pastovi suma yra 195,47 €.
Kintama suma priklauso nuo asmens vidutinių mėnesio pajamų, kurios draudžiamos nedarbo draudimu. Šios pajamos skaičiuojamos pagal 2020-12-01 ir 2023-05-31 laikotarpį, kai asmuo turėjo tokias pajamas. Pavyzdžiui, jei šio asmens vidutinės mėnesio pajamos yra 1000 €, tai kintama suma bus tokia:
Pirmus tris mėnesius, kai mokama išmoka, – 1000 € x 38,79 % = 387,90 €;
Ketvirtą, penktą ir šeštą mėnesį – 1000 € x 31,03 % = 310,30 €;
Septintą, aštuntą ir devintą mėnesį – 1000 € x 23,27 % = 232,70 €
Taigi prie šių sumų pridėkite pastovią sumą (195,47€) ir gausite tikslius skaičiavimus.
Be to, nedarbo išmokos dydis negali viršyti 75 % vidutinių mėnesio pajamų per pastaruosius 30 mėnesių ir negali būti didesnis nei didžiausia galima nedarbo išmoka. Didžiausia galima nedarbo išmoka yra apskaičiuojama kaip pastovios ir kintamos dalių suma, kai vidutinės mėnesio pajamos per pastaruosius 30 mėnesių yra lygios vidutiniam darbo užmokesčiui visoje šalyje. Kai kurie asmenys gali gauti maksimalią nedarbo išmoką, kurios dydis yra kiek daugiau nei 1000€.
Kiek laiko mokama nedarbo išmoka?
Nedarbo išmoka skiriama nuo tos dienos, kai asmuo prarado darbą ir užregistravo Užimtumo tarnyboje kaip bedarbis. Išmoka mokama ne ilgiau kaip devynis mėnesius. Tačiau yra tam tikrų atvejų, kai išmokos trukmę galima pratęsti arba sutrumpinti. Pavyzdžiui:
- jei asmuo neteko darbo dalyvaujant aktyviosios politikos priemonėse arba dalyvauja tokiomis priemonėmis nedarbo laiko tarpas, išmokos trukmė gali būti pratęsta iki devynių mėnesių;
- jei asmuo neteko darbo dėl darbdavio bankroto arba likvidavimo, išmokos trukmė gali būti pratęsta iki 12 mėnesių;
- jei asmuo neteko darbo dėl savo kaltės arba atsisakė siūlomo darbo arba aktyviosios politikos priemonės, išmokos trukmė gali būti sutrumpinta iki trijų mėnesių.
Nedarbo išmoka nustojama mokėti, jei asmuo:
- randa naują darbą ir praneša apie tai Užimtumo tarnybai;
- nepraneša apie savo užimtumą arba pajamas, kurios gali turėti įtakos išmokos dydžiui arba teisei į ją;
- neatsiranda Užimtumo tarnyboje nustatytu laiku arba neatlieka nustatytų veiksmų, susijusių su darbo paieška arba aktyviosios politikos priemonėmis;
- įgauna teisę į senatvės pensiją arba kitas socialines išmokas;
- miršta.
Naudinga informacija bedarbiams
Asmenys, kurie neteko darbo ir yra registruoti Užimtumo tarnyboje kaip bedarbiai, gali tikėtis ne tik nedarbo išmokos, bet ir kitos pagalbos ir paramos. Pavyzdžiui:
- jie gali naudotis nemokamomis konsultacijomis, mokymais, kursais, stažuotėmis ir kitomis aktyviosios politikos priemonėmis, kurios padeda tobulinti kvalifikaciją, įgyti naujų įgūdžių ir rasti naują darbą;
- jie gali gauti kompensacijas už kelionę į darbą arba perkėlimąsi į kitą vietovę dėl darbo;
- jie gali gauti lengvatas mokesčiams, draudimams ir kitoms finansinėms paslaugoms;
- jie gali naudotis nemokama psichologine pagalba ir socialine integracija.
Nedarbo išmoka yra svarbi socialinė garantija asmenims, kurie neteko darbo ir yra registruoti Užimtumo tarnyboje kaip bedarbiai. Nedarbo išmoka padeda bedarbiams išgyventi laikotarpį, kai jie ieško naujo darbo, ir skatina juos aktyviai dalyvauti darbo rinkoje. Tačiau nedarbo išmoka nėra savaime suprantamas dalykas. Norint gauti bedarbio pašalpą, reikia atitikti tam tikras sąlygas ir pateikti reikiamus dokumentus. Nedarbo išmoka taip pat turi savo dydį ir trukmę, kurie priklauso nuo asmens darbo istorijos ir situacijos. Be to, bedarbiai gali tikėtis ne tik nedarbo išmokos, bet ir kitos pagalbos ir paramos, kuri padeda jiems grįžti į darbo rinką ir prisitaikyti prie naujų aplinkybių.
