Lama (Lama glama) yra didelis, kailiuotas žinduolis, kuris buvo prijaukintas Pietų Amerikoje tūkstančius metų atgal kaip maisto, kailio ir daiktų nešiojimo šaltinis. Lama yra artimas alpakos, vikunijos ir guanako giminaitis ir priklauso kupranugarių šeimai (Camelidae), nors skirtingai nuo kupranugarių, lama neturi kupros. Lama yra vienas iš keturių lamoidų rūšių, kartu su alpaka, vikunija ir guanaku. Lamoidai gali tarpusavyje kryžmintis ir duoti vaisingus palikuonis.
Lama yra Pietų Amerikos nacionalinis simbolis ir dažnai pasirodo daugelyje turistinių produktų bei monetų ir pašto ženklų. Šis gyvūnas yra labiausiai paplitusi Bolivijoje, Peru, Kolumbijoje, Ekvadore, Čilėje ir Argentinoje, tačiau ji taip pat buvo eksportuota į kitas šalis.
Koks elgesys įprastai būdingas lamai?
Lamos yra draugiškos ir tvirtai sudėti gyvūnai. Jos ganyklose valgo žolę ir kitus augalus ir, kaip karvės, išspjauna savo maistą ir kramto jį dar kartą. Jos kramto tokius gabalėlius ilgą laiką prieš prarydamos jas visiškam suvirškinimui. Lamos gali išgyventi valgydamos įvairius augalus ir joms reikia nedaug vandens. Šios savybės daro jas atspariomis ir patikimomis netgi skurdžioje kalnų vietovėje.
Lamos yra besibūriuojantys gyvūnai ir dažnai bendrauja tarpusavyje. Jos kartais spjaudosi, kai yra piktos ar nustato dominavimą. Tai dažnai neleidžia fizinei agresijai pasireikšti. Lamos turi ilgas banano formos ausis ir plyšusią viršutinę lūpą. Subrendusios lamos turi modifikuotus kandžius ir priekinius dantis, vadinamus „kovos dantimis“ arba „klykiais“. Lamos naudoja šiuos dantis kovodamos su kitomis lamomis arba kai tenka gintis nuo plėšrūnų.
Kaip lama išnaudojama kitose šalyse?
Lamos yra pagrindiniai nešikliai Andų kalnuose. Jų laukiniai giminaičiai yra guanakai ir vikunijos. Vietiniai žmonės naudoja lamas kaip nešiklius jau tūkstančius metų. Paprastai jos apkraunamos 50–75 kg svorio. Su tokia apkrova jos gali nueiti iki 20–30 km per dieną. Lamos nešiklių kolonos gali apimti kelis šimtus gyvūnų ir pernešti didelius kiekius prekių netgi labai nelygiame Andų reljefe.
Lama yra ramus gyvūnas, bet jei ji engiama ar blogai elgiamasi su ja, ji tiesiog atsisako judėti. Šie gyvūnai dažnai gulasi ant žemės ir gali spjauti, švilpti ar net spirti savo šeimininkams, kol jų našta sumažinama.
Lamos veisiasi (pietinio pusrutulio) vėlyvą vasarą ir rudenį, nuo lapkričio iki gegužės. Nėštumas trunka apie 11 mėnesių ir patelė pagimdo vieną jauniklį. Nors dažniausiai baltos, lamos gali būti ir juodos ar rudos, arba baltos su juodomis ar rudomis dėmėmis.
Lamos prisideda prie žmonių bendruomenių ne tik kaip nešikliai. Iš jų odos gaminama įvairūs aksesuarai, o iš jų vilnos – virvės, kilimai ir audiniai. Lamos mėšlas yra džiovinamas ir deginamas kaip kuras. Netgi mirusios, lamos gali tarnauti savo žmogaus šeimininkams – kai kurie žmonės jas skerdžia ir valgo jų mėsą.
Lama yra įdomus ir naudingas gyvūnas, kuris turi ilgą ir turtingą istoriją Pietų Amerikoje. Lama yra ne tik nešiklis, bet ir draugas, maistas ir kultūros dalis.