Devalvacija yra valstybės valiutos vertės sumažinimas santykyje su kitomis užsienio valiutomis arba aukso standartu. Devalvacija yra vienas iš pinigų politikos instrumentų, kurį naudoja šalys, turinčios fiksuotus arba pusiau fiksuotus valiutų kursus. Šio instrumento tikslas yra pagerinti prekybos balansą, padidinant eksporto konkurencingumą ir sumažinant importo paklausą. Tačiau devalvacija turi ir neigiamų pasekmių, tokios kaip infliacija, realiųjų pajamų mažėjimas ir tarptautinės įtampos.
Devalvacijos pavyzdžiai
Devalvacijos istorijoje galima rasti daug įvairių pavyzdžių. Vienas iš žymiausių yra Didžiosios Britanijos svaro devalvacija 1992 m., kai šalis buvo priversta išeiti iš Europos valiutų mechanizmo (EVM) po spekuliacinių atakų. Svaro kursas buvo sumažintas 15% santykyje su Vokietijos markėmis ir 25% santykyje su JAV doleriais. Devalvacija padėjo Didžiajai Britanijai atsigauti nuo recesijos ir paspartino ekonomikos augimą.
Kitas pavyzdys yra Kinijos juanio devalvacija 2015 m., kai Kinijos centrinis bankas nustatė žemesnį juanio kursą prieš JAV dolerį. Juanio kursas buvo sumažintas 4,4% per tris dienas. Devalvacija buvo siekiama skatinti eksportą ir ekonomikos augimą, kurie buvo sulėtėję dėl pasaulinio paklausos mažėjimo. Tačiau devalvacija sukėlė nerimą pasaulio rinkose ir kritiką iš JAV, kurie kaltino Kiniją manipuliuojant savo valiuta.
Kaip devalvacija veikia ekonominius dėsnius?
Devalvacija turi įtakos tiek vidaus, tiek užsienio rinkoms ir ekonomikoms. Pagrindiniai devalvacijos poveikiai yra šie:
Eksportas tampa pigesnis užsienio vartotojams, nes devalvuota valiuta keičiasi už mažiau kitų valiutų atžvilgiu. Tai didina eksporto paklausą ir padidina šalies bendrąjį vidaus produktą (BVP).
Importas tampa brangesnis vietiniams vartotojams, nes devalvuota valiuta pirkiniai užsienyje kainuoja daugiau. Tai mažina importo paklausą ir sumažina prekybos deficitą.
Infliacija didėja dėl importuotų prekių ir paslaugų kainų augimo, kuris didina bendrą kainų lygį. Taip pat didėja paklausa vidaus rinkoje, kuri gali sukelti perkamosios galios perteklių ir dar labiau skatinti kainų augimą.
Realiųjų pajamų mažėjimas dėl infliacijos ir atlyginimų stagnacijos. Jei atlyginimai neauga taip greitai kaip kainos, tai reiškia, kad vartotojai gali nusipirkti mažiau prekių ir paslaugų už tą pačią sumą pinigų.
Valiutų karai ir tarptautinės įtampos dėl konkurencinės devalvacijos, kai šalys stengiasi sumažinti savo valiutos vertę, kad gautų prekybos pranašumą prieš kitas šalis. Tai gali sukelti prekybos karus, tarifus ir kitas protekcionistines priemones, kurios trukdo laisvajai prekybai ir pasaulio ekonomikos augimui.
Kokius privalumus ir trūkumus turi devalvacija?
Devalvacija turi tiek privalumų, tiek trūkumų šaliai, kuri ją vykdo.
Privalumai yra:
- Pagerėjęs prekybos balansas, nes eksportas didėja, o importas mažėja. Tai padeda sumažinti prekybos deficitą ir padidinti šalies užsienio atsargas.
- Skatinamas ekonomikos augimas, nes didėja bendrasis vidaus produktas ir užimtumas. Tai padeda atsigauti nuo recesijos ir kurti naujas darbo vietas.
- Mažesnės skolos palūkanos, nes devalvuota valiuta sumažina skolos naštą. Tai padeda sumažinti biudžeto deficitą ir valstybės skolą.
Trūkumai yra:
- Didėjanti infliacija, kuri mažina perkamąją galią ir realiąsias pajamas. Tai gali sukelti socialinę nelygybę ir skurdą.
- Mažesnis pasitikėjimas valiuta ir ekonomika, kuris gali skatinti kapitalo ištekėjimą ir investicijų mažėjimą. Tai gali sumažinti ekonomikos augimo potencialą ilguoju laikotarpiu.
- Tarptautiniai konfliktai ir prekybos karai, kurie gali pakenkti pasaulio ekonomikos stabilumui ir integracijai. Tai gali sukelti politinę įtampą ir diplomatinę izoliaciją.
Devalvacija yra sudėtinga ir rizikinga pinigų politikos priemonė, kuri turi tiek teigiamų, tiek neigiamų pasekmių. Devalvacija gali padėti šaliai pagerinti savo prekybos balansą ir ekonomikos augimą trumpuoju laikotarpiu, bet ji taip pat gali sukelti infliaciją, realiųjų pajamų mažėjimą ir tarptautines įtampos ilguoju laikotarpiu. Todėl ji turi būti naudojama atsargiai ir tik tada, kai kitos pinigų politikos priemonės yra neveiksmingos arba nepakankamos.
