Darnaus vystymosi tikslai reiškia, kad vystymasis turi būti socialiai teisingas, ekonomiškai efektyvus ir aplinkos požiūriu tvarus. Darnaus vystymosi tikslai (DVT) yra 17 tarptautinių tikslų, kuriuos 2015 m. priėmė Jungtinės Tautos kaip bendrą planą siekti taikos ir gerovės žmonėms ir planetai iki 2030 m.
DVT apima tokias sritis kaip skurdas, bado mažinimas, sveikata, švietimas, lyčių lygybė, vandens ir energetikos tiekimas, pramonė, inovacijos, miestų ir bendruomenių tvarumas, klimato kaita, jūrų ir sausumos ekosistemų apsauga, taika, teisingumas ir partnerystė. DVT yra visapusiški ir tarpusavyje susiję – tai reiškia, kad veiksmai vienoje srityje turi įtakos rezultatams kitose srityse ir kad vystymasis turi būti subalansuotas socialiniu, ekonominiu ir aplinkosauginiu aspektu. Šalys įsipareigojo prioritetiškai skatinti pažeidžiamiausių ir atsilikusiųjų pažangą.
Darnaus vystymosi tikslai yra svarbūs dėl kelių priežasčių.
Pirma, tai yra bendra vizija ir veiksmų planas siekiant geresnės ir tvarios ateities visiems. Jie skatina solidarumą ir bendradarbiavimą tarp šalių, regionų, organizacijų ir asmenų spręsti globalius iššūkius, su kuriais susiduria žmonija ir planeta.
Antra, jie yra pagrįsti moksliniais įrodymais ir atspindi pasaulio gyventojų nuomonę ir poreikius. Jie buvo parengti remiantis ankstesniais darbais, pvz., Tūkstantmečio vystymosi tikslais (TVT), Rio de Žaneiro Žemės viršūnių rezoliucijomis ir kitais dokumentais. Jie taip pat buvo parengti konsultuojantis su daugiau nei 7 milijonais žmonių iš viso pasaulio per apklausas, diskusijas ir susitikimus.
Trečia, jie yra konkretūs, matuojami ir stebimi. Kiekvienam tikslui yra priskirta po 169 rodiklių, kurie leidžia sekti pažangą ir rezultatus. Jie taip pat skatina atskaitomybę ir skaidrumą įgyvendinant DVT.
Darnaus vystymosi tikslų įgyvendinimas Lietuvoje
Lietuva yra viena iš šalių, kurio įsipareigojo įgyvendinti Darnaus vystymosi tikslus (DVT) iki 2030 m. Lietuva stengiasi prisidėti prie DVT įgyvendinimo savo nacionaliniu, regioniniu ir tarptautiniu lygmeniu. Štai kai kurie pavyzdžiai, kaip Lietuva prisideda prie DVT įgyvendinimo:
Lietuva yra parengusi Nacionalinę darnaus vystymosi strategiją (NDVS), kurioje nustatomi ilgalaikiai tikslai ir veiksmai siekiant socialinio, ekonominio ir aplinkos tvarumo. NDVS yra suderinta su DVT ir kitais tarptautiniais dokumentais. NDVS įgyvendinimą koordinuoja Aplinkos ministerija ir Tarpinstitucinė darbo grupė dėl darnaus vystymosi, kurioje dalyvauja skirtingų ministerijų, pilietinės visuomenės, akademinės ir privačios srities atstovai.
Lietuva taip pat yra parengusi Nacionalinį energetikos ir klimato veiksmų planą (NEKVP), kuriame nustatomi ambicingi tikslai ir priemonės mažinti šiltnamio efektą sukeliančių dujų išmetimą, didinti atsinaujinančiųjų energijos išteklių naudojimą, gerinti energijos efektyvumą ir užtikrinti energetinį saugumą. NEKVP yra suderintas su Europos Sąjungos (ES) energetikos ir klimato politika ir prisideda prie DVT 7 (Aukštos kokybės, patikimos, tvarios ir modernios energetikos užtikrinimas visiems) ir 13 (Skubus veiksmingas kovos su klimato kaita ir jos padariniais sprendimas) įgyvendinimo.
Lietuva taip pat aktyviai bendradarbiauja su kitomis Baltijos jūros regiono šalimis siekdama stiprinti regioninę integraciją ir tvarumą. Lietuva yra pasirašiusi Baltijos jūros valstybių bendradarbiavimo memorandą dėl DVT įgyvendinimo regione. Lietuva taip pat dalyvauja Baltijos jūros valstybių tarybos (BJVT), Baltijos jūros regiono strategijos (BJRS) ir kitų regioninių iniciatyvų veikloje. Šios iniciatyvos prisideda prie DVT 6 (Vandens ir sanitarijos paslaugų užtikrinimas visiems), 14 (Jūrų ir pakrančių ekosistemų išsaugojimas ir tvarus naudojimas) ir 17 (Partnerystė siekiant tvaraus vystymosi) įgyvendinimo.
Lietuva taip pat remia DVT įgyvendinimą besivystančiose šalyse per savo paramos vystymuisi politiką. Lietuva teikia techninę pagalbą, mokymus, stipendijas ir kitas paramos formas savo prioritetiniams partneriams Rytų partnerystės šalyse (Gruzija, Moldova, Ukraina). Suteikiama parama Pietryčių Azijoje (Afganistanas) ir Afrikoje (Kenija, Malavis).
Lietuvos parama vystymuisi atitinka ES principus ir orientuojasi į DVT 4:
- 5 (Lyčių lygybės ir visų moterų ir mergaičių įgalinimo skatinimas)
- 8 (Ilgalaikio, tvaraus ir visapusiško ekonominio augimo
- visuotinio užimtumo ir darbo sąlygų gerinimo skatinimas)
- 16 (Taikos, teisingumo ir stiprių institucijų užtikrinimas visiems)
- 17 (Partnerystė siekiant tvaraus vystymosi) įgyvendinimą.
Norėdami sužinoti daugiau apie Lietuvos indėlį į DVT įgyvendinimą, galite perskaityti Lietuvos savanorišką nacionalinę ataskaitą apie DVT įgyvendinimą čia arba aplankyti Lietuvos statistikos departamento tinklalapį.
Darnaus vystymosi tikslai yra ne tik politinis įsipareigojimas ar moralinis imperatyvas. Tai yra pragmatinis būdas užtikrinti ilgalaikę žmonių gerovę ir planetos išlikimą. Jie taip pat yra galimybė kurti naujas rinkas, technologijas, darbo vietas ir inovacijas. Darnaus vystymosi tikslai yra mūsų bendras interesas ir atsakomybė.
