Darbo laikas – laikotarpis, kurį darbuotojas privalo atlikti savo pareigas, nustatytas darbo sutartyje. Pagal Lietuvos darbo kodeksą, darbo laikas apima ne tik faktinį darbą, bet ir tam tikras kitas veiklas, pavyzdžiui, pasiruošimą darbui arba įrangos parengimą, jei tai yra būtina darbui atlikti. Į darbo laiką taip pat gali įeiti tam tikri privalomi mokymai ar susirinkimai, kuriuose dalyvauti darbuotojui nurodo darbdavys.

Darbo laikas turi būti tiksliai nustatytas darbo sutartyje arba darbdavio vidiniuose dokumentuose, ir darbuotojas turi būti aiškiai informuotas apie savo darbo grafiką.

darbo laikas

Maksimalus darbo laikas

Pagal Lietuvos darbo kodeksą, standartinis darbo laikas negali viršyti 40 valandų per savaitę. Darbuotojai turi teisę į normuotą darbo laiką, nebent jie dirba pagal susitarimus, leidžiančius lankstesnį grafiką, tokius kaip suminė darbo laiko apskaita.

Viršvalandinis darbas yra galimas tik tam tikrais atvejais ir turi būti kompensuojamas papildomu užmokesčiu arba suteikiant poilsio laiką. Viršvalandžiai negali būti taikomi be darbuotojo sutikimo, nebent ypatingų aplinkybių, tokių kaip nelaimės ar avarijos, atvejais.

Darbdaviai turi užtikrinti, kad darbo laikas per dieną neviršytų 8 valandų, nebent su darbuotoju buvo susitarta kitaip. Taip pat yra nustatytos specialios taisyklės dėl darbo naktimis, savaitgaliais ir šventinėmis dienomis – už šį darbą turi būti taikomi didesni tarifai.

Kas įeina į darbo laiką?

Darbo laikas Lietuvoje yra reglamentuojamas Darbo kodekso (DK) ir turi aiškius reikalavimus dėl jo skaičiavimo. Svarbu žinoti, kad darbo laikas apima ne tik faktiškai atliktą darbą, bet ir įvairias kitas su darbu susijusias veiklas. Pagal Lietuvos Respublikos Darbo kodekso 143 straipsnio 1 dalį, darbo laikas gali apimti įvairius laikotarpius, kurie svarbūs darbuotojo pareigoms vykdyti. Pateikiame svarbiausius darbo laiko komponentus.

Faktiškai dirbtas laikas, budėjimas darbe ir namuose

Pirmiausia, į darbo laiką įeina faktiškai dirbtas laikas, tai yra laikas, kurį darbuotojas praleidžia atlikdamas savo darbo funkcijas darbo vietoje. Be to, jei darbuotojas turi budėti tiek darbo vietoje, tiek namuose pagal darbdavio nurodymus, šis laikas taip pat įskaitomas į darbo laiką. Budėjimo metu darbuotojas gali būti pasirengęs bet kuriuo metu pradėti darbą pagal darbdavio reikalavimus, todėl šis laikas turi būti apskaitomas ir kompensuojamas kaip darbo laikas.

Namų budėjimas dažnai pasitaiko tam tikrose pareigybėse, kur darbuotojai turi būti pasiekiami nuotoliniu būdu arba pasiruošę skubiai reaguoti į darbo užduotis, pavyzdžiui, medicinos darbuotojai, gelbėjimo tarnybų personalas ir kitos kritinės profesijos.

Tarnybinės komandiruotės ir kelionės

Darbo laikas taip pat apima laikotarpį, skirtą tarnybinėms komandiruotėms ir kelionėms į kitą vietovę. Komandiruotės dažnai būna būtinos, kai darbuotojai turi vykdyti savo pareigas ne įprastoje darbo vietoje, o kitoje lokacijoje. Tai gali būti kelionės į kitą miestą ar net į kitą šalį. Kelionės metu darbuotojas gali būti ne darbo vietoje, tačiau jis vykdo darbdavio nurodymus, todėl kelionės laikas laikomas darbo laiku.

Be to, svarbu paminėti, kad jei darbuotojas turi keliauti darbo reikalais į kitą vietovę, bet laikas, skirtas šiai kelionei, viršija įprastą darbo dienos trukmę, darbdavys turi užtikrinti tinkamą darbo laiko ir poilsio laiko balansą bei kompensuoti darbuotojo darbo laiką.

Paruošiamoji veikla

Darbo laikas apima ir laiką, kuris yra reikalingas darbo vietai, darbo įrankiams ar saugos priemonėms paruošti ir sutvarkyti. Tai reiškia, kad darbuotojas, atėjęs į darbo vietą, neturėtų savo asmeninio laiko skirti darbo priemonių pasiruošimui ar darbo vietos tvarkymui. Pavyzdžiui, jei darbuotojas turi pasiruošti darbo įrankius, išdėstyti reikalingas medžiagas arba susitvarkyti darbo vietą prieš darbo pradžią ar po darbo pabaigos, šis laikas įskaitomas į darbo laiką.

Ši paruošiamoji veikla yra svarbi siekiant užtikrinti saugią ir efektyvią darbo aplinką, todėl ji turi būti tinkamai apskaičiuojama ir atlyginama.

Pertraukos darbe

Pagal norminius teisės aktus, tam tikros darbo pertraukos yra įskaitomos į darbo laiką. Tai ypač aktualu toms profesijoms, kuriose darbo intensyvumas reikalauja privalomų pertraukų. Pavyzdžiui, darbuotojai, dirbantys fizinį ar psichinį darbą, turi teisę į privalomas pertraukas po tam tikro darbo valandų skaičiaus. Tokios pertraukos, kaip trumpalaikės poilsio pertraukos ar specialiosios pertraukos, skirtos darbo intensyvumo sumažinimui, yra laikomos darbo laiku.

Privalomos medicininės apžiūros

Lietuvos darbo kodeksas taip pat numato, kad privalomos medicininės apžiūros, kurias darbuotojas turi atlikti darbdavio nurodymu, yra įskaičiuojamos į darbo laiką. Tai ypač svarbu darbuotojams, dirbantiems pavojingomis sąlygomis, kur jų sveikata turi būti nuolat stebima siekiant užtikrinti, kad jie gali saugiai vykdyti savo pareigas. Tokios medicininės apžiūros apima privalomas sveikatos patikras, kurias numato įstatymai.

Stažuotės ir kvalifikacijos kėlimas

Jei darbuotojas dalyvauja stažuotėse ar kvalifikacijos kėlimo kursuose, kuriuos organizuoja darbdavys ar mokymo centrai, šis laikas taip pat skaičiuojamas kaip darbo laikas. Darbdaviai dažnai organizuoja kursus arba siunčia darbuotojus į specializuotus mokymo centrus, kad pagerintų jų kvalifikaciją arba pritaikytų naujausius technologinius sprendimus darbo procese. Kadangi šis mokymosi procesas yra būtinas darbo funkcijų tobulinimui, jis turi būti laikomas darbo laiku.

Nušalinimo nuo darbo laikas

Jeigu darbuotojas yra nušalintas nuo darbo dėl tam tikrų priežasčių, tačiau turi laikytis darbovietės nustatytos tvarkos, šis laikotarpis taip pat įtraukiamas į darbo laiką. Tai reiškia, kad nors darbuotojas tiesiogiai neatlieka darbo užduočių, jo buvimas darbo vietoje ar privalomų taisyklių laikymasis laikomas darbo laiku.

Prastovos laikas

Prastovos laikas, kai darbuotojas negali vykdyti savo tiesioginių funkcijų dėl darbdavio kaltės ar kitų aplinkybių, taip pat laikomas darbo laiku. Pavyzdžiui, jei gamybos procesai yra laikinai sustabdyti dėl techninių kliūčių arba kitų nenumatytų situacijų, darbuotojas vis tiek turi būti darbo vietoje ir pasiruošęs tęsti darbą, kai problema bus išspręsta. Todėl prastovos laikotarpiai yra įskaičiuojami į darbo laiką.

Kiti teisės aktuose numatyti laikotarpiai

Be minėtų kategorijų, darbo laikas gali apimti ir kitus norminiuose teisės aktuose numatytus laikotarpius. Tai gali būti specialios situacijos, susijusios su specifinėmis darbo sąlygomis ar profesijomis. Pavyzdžiui, įstatymai gali numatyti, kad tam tikrose pramonės šakose ar darbo vietose darbo laiko apskaita yra vykdoma pagal specifinius reglamentus, atitinkančius konkrečias darbo sąlygas.

Kas neįeina į darbo laiką?

darbo valandosDarbo laikas yra griežtai reglamentuotas Darbo kodekso, tačiau ne visos darbuotojo praleistos valandos susijusios su darbo funkcijų vykdymu yra laikomos darbo laiku. Svarbu suprasti, kokios veiklos ir laikotarpiai nėra įskaitomi į darbo laiką, kad būtų aiškus skirtumas tarp oficialaus darbo laiko ir poilsio ar kitų su darbu nesusijusių veiklų. Pateikiame pagrindinius laikotarpius ir veiklas, kurios neįeina į darbo laiką pagal galiojančius teisės aktus.

Pravaikšta

Pravaikšta – tai nedarbo laikas, kai darbuotojas be pateisinamos priežasties ir be darbdavio leidimo neatvyksta į darbą. Tokiu atveju šis laikas nėra laikomas darbo laiku, nes darbuotojas pažeidžia savo darbo sutarties sąlygas. Pravaikšta gali lemti ir darbo užmokesčio sumažinimą ar net rimtesnes pasekmes, kaip drausminės nuobaudos ar net darbo sutarties nutraukimą dėl rimtų darbo tvarkos pažeidimų.

Neatvykimas į darbą administracijos leidimu

Kai darbuotojas neatvyksta į darbą gavęs darbdavio administracijos leidimą, pavyzdžiui, dėl asmeninių priežasčių, šis laikotarpis taip pat nėra įtraukiamas į darbo laiką. Tokiu atveju darbuotojas ir darbdavys gali susitarti dėl neatvykimo priežasties bei trukmės, tačiau šis laikas nebus laikomas darbo laiku ir už jį nebus mokamas darbo užmokestis, nebent susitarta kitaip.

Pavyzdžiui, darbuotojas gali paprašyti laisvos dienos dėl asmeninės svarbos įvykio, ir jei darbdavys tam pritaria, šis laikas nėra skaičiuojamas kaip darbo laikas.

Valstybinių, visuomeninių ar piliečio pareigų atlikimas

Darbo laikas neapima laikotarpio, kai darbuotojas atlieka valstybines, visuomenines ar piliečio pareigas. Tai gali būti dalyvavimas rinkimuose, teismo prisiekusiojo funkcijos ar kitos visuomeninės atsakomybės. Nors šios veiklos yra būtinos ir dažnai privalomos pagal įstatymus, jos nėra laikomos darbo laiku, todėl už šį laiką darbo užmokestis nėra mokamas.

Karinė tarnyba arba mokomosios karinės pratybos taip pat nepriskiriamos darbo laikui. Darbuotojai, kurie yra šaukiami atlikti karinę tarnybą arba dalyvauti karinėse pratybose, turi teisę būti laikinai atleisti nuo darbo pareigų, tačiau šis laikas neįeina į darbo laiką ir nėra apmokamas pagal darbo sutartį.

Nedarbingumo laikas

Kai darbuotojas dėl ligos ar kitos sveikatos būklės tampa laikinai nedarbingas, šis laikotarpis neįtraukiamas į darbo laiką. Nedarbingumo atveju darbuotojas gauna nedarbingumo išmokas iš socialinio draudimo fondo, tačiau šis laikas neapmokamas kaip darbo laikas ir nesiskaičiuoja į oficialų darbo laiką pagal darbo sutartį.

Pertraukos pailsėti ir pavalgyti

Pertraukos pailsėti ir pavalgyti taip pat nėra laikomos darbo laiku. Darbo kodeksas numato, kad darbuotojai turi teisę į poilsio pertraukas darbo metu, tačiau jos dažniausiai nėra įtraukiamos į darbo laiką, nebent tai numato specifinės darbo sąlygos ar sutartys. Tai reiškia, kad pertraukos metu darbuotojas gali laisvai tvarkyti asmeninius reikalus ar ilsėtis, bet šis laikas nėra apmokamas kaip darbo laikas.

Taip pat į darbo laiką neįskaičiuojamas kasdieninis (tarp pamainų), kassavaitinis poilsis ir šventinės dienos. Tai darbuotojo poilsio laikotarpiai, kurie yra privalomi ir reglamentuoti darbo teisės aktais, tačiau jie nesiskaito kaip darbo laikas. Poilsio dienos yra skirtos darbuotojo atsistatymui ir sveikatos stiprinimui, todėl už šį laikotarpį nėra mokamas darbo užmokestis, išskyrus atvejus, kai darbuotojas dirba švenčių dienomis ir gauna papildomą apmokėjimą.

Atostogos

Atostogos, tiek kasmetinės, tiek papildomos, taip pat neįtraukiamos į darbo laiką. Darbuotojas turi teisę į apmokamas atostogas, kurios suteikia galimybę ilsėtis ir atstatyti darbo jėgas, tačiau šis laikotarpis nėra laikomas faktišku darbo laiku. Nors darbuotojas atostogų metu gauna atostoginius, tai nėra laikoma darbo užmokesčiu už atliktą darbą.

Kiti norminių teisės aktų nustatyti laikotarpiai

Be aukščiau išvardintų veiklų, darbo laikas neapima ir kitų norminiuose teisės aktuose numatytų laikotarpių. Tai gali būti įvairios situacijos, susijusios su specifinėmis darbo sąlygomis ar pareigybėmis, kai tam tikros veiklos ar laikotarpiai nepriskiriami darbo laikui. Pavyzdžiui, tam tikrų kategorijų darbuotojams gali būti taikomi specifiniai darbo laiko reglamentai, pagal kuriuos tam tikri laikotarpiai nėra įtraukiami į oficialų darbo laiką.

Dažniausiai pažeidžiamos darbuotojų teisės

Deja, darbdaviai ne visada laikosi įstatymų dėl darbo laiko apskaitos ir darbo grafiko. Dažniausi pažeidimai apima:

  • Netinkamą viršvalandžių apskaitą – darbuotojai dažnai dirba viršvalandžius be tinkamos kompensacijos.
  • Nepagrįstus darbo grafiko pakeitimus – kai darbdavys savavališkai keičia darbo grafikus, neatitinkančius darbo sutarties sąlygų.
  • Nepateikimą atsiskaitymo lapelio – įstatymai reikalauja, kad darbuotojas kiekvieną mėnesį gautų atsiskaitymo lapelį, kuriame nurodytos ne tik jo pajamos, bet ir išdirbtų valandų skaičius.

Darbuotojai turi teisę reikalauti aiškumo dėl savo darbo valandų ir atsiskaitymo lapelių.

Jeigu darbo laikas nefiksuojamas, darbuotojas gali ginti savo teises

Jeigu darbdavys nesilaiko darbo laiko reikalavimų, darbuotojas gali kreiptis į Valstybinę darbo inspekciją (VDI). Ši institucija tikrina darbo santykius ir įpareigoja darbdavius laikytis įstatymų. Darbuotojai gali pateikti skundą anonimiškai, o VDI atlieka tyrimą ir sprendžia dėl galimų pažeidimų.

Kitas būdas – kreiptis į profesinę sąjungą, jei darbuotojas yra jos narys. Profesinės sąjungos padeda ginti darbuotojų teises, įskaitant teisingą darbo laiko apskaitą ir apmokėjimą už viršvalandžius.

Išdirbtas darbo laikas matomas atsiskaitymo lapelyje, kurį darbdavys privalo išduoti

Pagal įstatymus, darbdavys privalo kiekvienam darbuotojui pateikti atsiskaitymo lapelį, kuriame turi būti nurodytos ne tik darbo pajamos, bet ir išdirbtos darbo valandos. Atsiskaitymo lapelis padeda darbuotojui sekti savo darbo laiką ir užtikrina, kad jo darbo laikas yra tinkamai apskaičiuotas. Tai taip pat yra svarbus įrodymas, jei darbuotojas mano, kad jo darbo teisės buvo pažeistos.

Nepateikus atsiskaitymo lapelio, darbuotojas turi teisę kreiptis į darbdavį dėl šio dokumento gavimo arba į Valstybinę darbo inspekciją dėl pažeidimų.