Celiulitas yra problema, su kuria susiduria stulbinančiai didelis skaičius moterų – net 80-90% visų subrendusių moterų patiria šį odos pakitimą. Nors dažnai kalbama apie „apelsino žievelės” išvaizdą turinčias odos vietas, daugelis iš mūsų vis dar nesuprantame, kas iš tiesų yra celiulitas ir kodėl jis atsiranda.
Įdomu tai, kad celiulitas neturi tiesioginio ryšio su apkūnumu. Jis gali pasireikšti bet kokio sudėjimo moterims, dažniausiai ant sėdmenų, klubų ir šlaunų. Tuo tarpu vyrai su šia problema susiduria daug rečiau – tik apie 7-10% vyrų patiria celiulitą. Taip yra todėl, kad moterų ir vyrų riebalų, raumenų bei jungiamojo audinio pasiskirstymas skiriasi.
Populiariausi mitai apie celiulitą
Apie celiulitą sklando daugybė mitų, kurie dažnai klaidina moteris ir sukelia papildomų nerimų. Nors kova su „apelsino žievele” gali būti sudėtinga, svarbu atpažinti klaidingą informaciją ir suprasti, kas iš tiesų veikia.
Celiulitas atsiranda tik apkūniems žmonėms
Vienas labiausiai paplitusių mitų – celiulitas būdingas tik turintiems viršsvorio. Iš tiesų, celiulitas gali kamuoti bet kokio sudėjimo moteris. Net super modeliai, olimpiniai sportininkai ir kitos itin lieknos moterys susiduria su šia problema. Statistika rodo, kad celiulitas kamuoja net ir labai lieknias moteris, todėl svorio mažinimas ne visada išsprendžia šią problemą. Staigus svorio kritimas netgi gali pabloginti padėtį, nes silpnina jungiamuosius audinius, kurie yra svarbūs kovojant su celiulitu.
Riebalų nusiurbimas pašalina celiulitą
Tai dar vienas gajus mitas. Riebalų nusiurbimo operacijos metu riebalai pašalinami tik iš gilesnio poodinio riebalų sluoksnio, tačiau celiulitas formuojasi odos paviršiuje. Procedūra nepaveikia pagrindinių celiulito formavimosi veiksnių – nepagerina mikrocirkuliacijos ir limfos atitekėjimo į riebalinį sluoksnį. Plastikos chirurgai perspėja, kad atlikus riebalų nusiurbimą celiulito pažeistose vietose, estetinis vaizdas gali netgi pablogėti. Šios procedūros visiškai nepaveikia jungiamojo audinio struktūros, kuri yra pagrindinė celiulito priežastis.
Gazuoti gėrimai sukelia celiulitą
Mitybos specialistai pažymi, kad ne visi gazuoti gėrimai yra vienodi. Celiulito atsiradimą skatina ne gazuotas natūralus mineralinis vanduo, o gėrimai, kuriuose gausu cukraus ir dažiklių. Angliarūgštė, kuri suteikia vandeniui burbuliukus, celiulito nesukelia. Vaistininkai ir dietologai sutaria – svarbu atskirti, kokio tipo gazuotą gėrimą renkamės. Natūralus mineralinis vanduo netgi gali būti naudingas, nes jame yra svarbių mineralų, padedančių palaikyti normalią odos būklę.
Kremai visiškai panaikina celiulitą
Daugelis moterų tikisi, kad anticeliulitiniai kremai visiškai pašalins problemą, tačiau tai nerealu. Kremai veikia tik dermą, bet nepasiekia hipodermos, kur vystosi celiulitas. Jų poveikis yra ribotas, tačiau reguliarus naudojimas gali pagerinti odos išvaizdą. Kremų sudėtyje esantys ingredientai kaip kofeinas, retinolis ar jūros dumblių ekstraktai gali padėti vizualiai sumažinti „apelsino žievelę” ir pagerinti odos būklę. Esminė kremų nauda – masažavimo procesas, kuris stimuliuoja kraujotaką ir padeda bent laikinai sumažinti celiulito matomumą.
Tiesa apie celiulitą: ką sako mokslas ir gydytojai
Moksliniai tyrimai atskleidžia, kad celiulitas nėra vien kosmetinė problema – tai sudėtinga būklė, kurią lemia daugybė veiksnių. Gydytojai ir mokslininkai per pastaruosius dešimtmečius atliko nemažai tyrimų, siekdami geriau suprasti šį reiškinį ir rasti efektyvius sprendimus.
Celiulitas gali atsirasti bet kokio sudėjimo moterims
Tyrimai patvirtina, kad celiulitas nėra tiesiogiai susijęs su antsvoriu – jis kamuoja 80-90% lytiškai subrendusių moterų. Deja, šis estetinis pokytis gali pasireikšti tiek liekno, tiek apkūnaus sudėjimo moterims. Dažniausiai celiulitas pastebimas ant šlaunų, sėdmenų ir pilvo, tačiau gali atsirasti bet kurioje kūno vietoje, kur yra riebalinio audinio. Mokslininkų teigimu, celiulitas – tai poodinio sluoksnio uždegimas, specifinis riebalinio audinio pokytis, dėl kurio oda primena apelsino žievelę.
Skirtumai tarp vyrų ir moterų odos struktūros
Vyrų oda iš esmės skiriasi nuo moterų – ji yra net 25% storesnė, standesnė ir tvirtesnė. Visų pirma, reikia pabrėžti, kad vyrų ir moterų oda skiriasi ne tik dėl barzdos plaukų, bet ir dėl skirtingos struktūros. Tai paaiškina, kodėl tik apie 7% vyrų susiduria su celiulitu. Mokslininkams palyginus moterų ir vyrų hipodermio struktūrą, nustatyta, jog vyrų riebalų ląstelių kameros su įstrižomis pertvaromis yra mažesnės ir stipresnės, todėl gali atlaikyti didesnį spaudimą. Tuo tarpu moterų jungiamojo audinio pertvaros yra beveik vertikalios odos paviršiui, todėl, padidėjus riebalinio audinio apimčiai, moterų oda tampa nelygi.
Kodėl kremai veikia tik paviršutiniškai?
Anticeliulitiniai kremai ir serumai veikia tik dermą, tačiau celiulitas yra poodinio riebalinio sluoksnio struktūros problema. Iš tiesų, net geriausių kremų poveikis yra ribotas, nes jie negali prasiskverbti į gilesnius odos sluoksnius, kur formuojasi celiulitas. Vis dėlto kremai, kurių sudėtyje yra kofeino, retinolio ar rudųjų dumblių ekstrakto, teigiamai veikia odą ir vizualiai padeda sumažinti „duobeles”. Todėl kremai gali būti naudingi kaip pagalbinė priemonė, bet ne kaip pagrindinis gydymo metodas.
Kada verta rinktis aparatines procedūras?
Norint paveikti gilųjį odos sluoksnį, kur susidaro celiulitas ir keičiasi visa struktūra, derėtų rinktis aparatines procedūras. Moksliniais tyrimais įrodyta, kad vienos veiksmingiausių priemonių gydant celiulitą yra limfodrenažiniai masažai ir procedūros, kurios pagerina kraujotakos ir limfinės sistemos darbą. Be to, šiuolaikinė medicina siūlo nemažai modernių, multifunkcinių aparatinių procedūrų, pavyzdžiui, ultragarsinę gravitaciją, kurios metu žemo dažnio garso bangos skverbiasi gilyn ir efektyviai mažina celiulitą. Gydytojai rekomenduoja prieš pasirenkant gydymo metodą nustatyti celiulito stadiją, nes nuo to priklauso procedūrų efektyvumas.
Gydytojos patarimai, kurie tikrai padeda
Kovoje su celiulitu svarbiausias yra kompleksinis požiūris – nėra vienos stebuklingos priemonės, kuri išspręstų šią problemą. Derindami tinkamus įpročius ir priemones, galite pasiekti pastebimų rezultatų, kurie išliks ilgesnį laiką.
Derinkite sportą su mityba
Norint efektyviai kovoti su celiulitu, būtina suderinti fizinį aktyvumą su tinkama mityba. Atlikdami kardio ir jėgos pratimus 3-5 kartus per savaitę, pagerinsite kraujotaką ir riebalinio audinio skaidymosi procesą. Toks derinys ne tik gerina medžiagų apykaitą, bet ir didina raumenų tonusą. Rinkitės subalansuotą mitybą – sumažinkite produktų, kuriuose gausu cukraus, druskos ir blogųjų riebalų vartojimą, o padidinkite daržovių, uogų, riešutų, grūdų ir ankštinių augalų kiekį. Būtent baltymai pasižymi didesniu sotumo faktoriumi, todėl valgyti esant kalorijų deficitui siekiant numesti riebalų yra daug lengviau.
Rinkitės anticeliulitinius masažus
Reguliariai atliekamas anticeliulitinis masažas – viena efektyviausių priemonių, ypač II–IV stadijos celiulito gydymui. Po bet kurio tipo anticeliulitinio masažo pagerėja kraujotaka, limfotaka, suintensyvėja riebalinių ląstelių skaidymo procesai. Limfodrenažinis masažas padeda atsikratyti įtampos, PMS simptomų, suteikia žvalumo, skaistina odą ir dailina kūno linijas. Tačiau atminkite – pavienės procedūros efektyvios tik pirminėje celiulito stadijoje, o įsisenėjusiam celiulitui gydyti reikia bent 10 procedūrų kurso.
Venkite žalingų įpročių
Rūkymas ir alkoholis turi tiesioginį neigiamą poveikį celiulitui. Rūkyme esantys toksinai mažina kraujagyslių tėkmę ir riboja deguonies patekimą į odą, o nikotinas mažina odos gebėjimą atsinaujinti. Alkoholio sudėtyje esantys toksinai taip pat gali daryti įtaką senėjimui, be to, alkoholis skatina skysčių kaupimąsi organizme ir trikdo kraujotaką.
Gerkite daugiau vandens
Medikai teigia, kad itin teigiamą poveikį celiulito gydymui turi dažnas vandens gėrimas. Išgerkite kasdien 6-8 stiklines vandens – tai padės išvalyti organizmą nuo toksinų. Vanduo padeda iš organizmo išplauti toksinus ir neleidžia jiems išeiti per odą. Svarbu rinktis šiltą vandenį, nes labai šalti skysčiai sutrikdo kraujotaką ir apsunkina audinių aprūpinimą maisto medžiagomis bei deguonimi.
Naudokite natūralias priemones namuose
Efektyviai celiulitą mažinti padeda:
- Medaus masažas – pašalina toksinus ir pagerina kraujotaką giluminiuose odos sluoksniuose
- Kūno šveitimas – naudokite natūralios jūros druskos ir eterinių aliejų (citrinų, apelsinų, rozmarino) mišinį
- Kontrastinis dušas – gerina kraujotaką, slopina uždegimą ir stangrina odą
Svarbiausia – kūno priežiūra turi būti sisteminga ir kompleksiška. Nesitikėkite, kad viena priemonė padarys stebuklus, nes celiulito atsiradimo priežastys ir kiekvieno žmogaus organizmas yra individualūs.
Kaip išlaikyti rezultatus ilgą laiką
Pasiekus pirmuosius rezultatus kovoje su celiulitu, daugelis nusivilia, kai po kurio laiko „apelsino žievelė” vėl tampa matoma. Tai nutinka dėl paprastos priežasties – celiulito kontrolė yra nuolatinis procesas, o ne vienkartinis veiksmas.
Reguliarumas – raktas į sėkmę
Norint išlaikyti pasiektus rezultatus, būtina laikytis reguliarumo principo. Masažai yra viena efektyviausių II-IV stadijos celiulito gydymo priemonių ir puiki prevencija, stabdanti jo vystymąsi I-II stadijoje. Jie veikia ne tik išorinį odos sluoksnį, bet ir giliuosius audinius, kuriuose kaupiasi riebalai. Atlikus rekomenduojamą 3-6 procedūrų kursą, kūno formos tampa ženkliai dailesnės, oda lygesnė ir stangresnė.
Visgi, svarbu suprasti, kad kovojant su celiulitu svarbiausia yra reguliarumas, kantrybė ir suderinti veiksmai. Taisyklinga mityba, pakankamas vandens vartojimas ir aktyvi fizinė veikla turėtų tapti kasdieniu įpročiu, o masažai – reguliaria procedūra, kaip apsilankymas pas kirpėją ar odontologą.
Kūno priežiūra ištisus metus
Ilgalaikių rezultatų paslaptis – nuolatinė, ištisus metus trunkanti kūno priežiūra. Efektyviausi yra ilgalaikiai gyvenimo būdo pokyčiai, todėl sveika mityba, sportas ir kasdienė odos priežiūra turėtų tapti įpročiu.
Atlikus procedūrą, ypatingai svarbu reguliariai gerti vandenį – po stiklinę kas valandą. Taip pat derėtų apriboti alkoholio ir kofeino turinčių gėrimų suvartojimą, nes alkoholis blokuoja hormonus, padedančius kepenims pašalinti vandenį. Šios rekomendacijos yra raktas į geresnį ir ilgalaikį rezultatą.
Vadovaujantis klinikiniais tyrimais, pacientų apimtys gali gerėti ne tik kurso metu, bet ir praėjus 12 ar net 26 savaitėms po procedūrų. Tačiau tai įmanoma tik tęsiant tinkamą gyvenimo būdą.
Kada kreiptis į specialistą?
Nors daugelį kovos su celiulitu priemonių galime taikyti savarankiškai, kai kuriose situacijose verta kreiptis į specialistą:
- Kai celiulitas tampa ryškiai matomas ir negerėja
- Kai celiulitas tampa skausmingas arba jaučiate diskomfortą
- Kai išbandėte visas įmanomas priemones namuose, bet jos nepagerino situacijos
- Kai norite profesionalaus įvertinimo ir individualaus gydymo plano
Prieš bet kokią kūno formavimo procedūrą rekomenduojama atvykti konsultacijai. Specialistas įvertins problemines zonas, jų atsiradimo priežastis, atliks kūno apimčių matavimus ir pasiūlys tinkamiausią gydymo planą. Be to, dažnai klientai atvyksta nusiteikę atlikti vieną procedūrą, tačiau po konsultacijos paaiškėja, kad kitas metodas užtikrins kur kas geresnį rezultatą.
Išvados
Fiziologiniu požiūriu celiulitas yra poodinio riebalinio sluoksnio būklė, kai riebalų ląstelės kaupiasi ir spaudžia į jungiamąjį audinį, sukeldamos odos nelygumus ir duobutes. Šis procesas sukuria charakteringą „apelsino žievelės” išvaizdą. Nors pats celiulitas nėra pavojingas sveikatai, dauguma moterų jį laiko estetine problema.
Celiulito formavimosi mechanizmas prasideda giliai po oda. Visų pirma, sutrinka mikrocirkuliacija, pablogėja ląstelių mityba, jose lieka toksinai ir pakinta pH lygis, kas prisideda prie ląstelių žūties. Taip pat, susilpnėjus limfinei sistemai, audiniuose pradeda kauptis skysčiai. Dėl šių procesų riebalai po oda pasiskirsto netolygiai ir tampa matomi paviršiuje.
Histologiniai tyrimai atskleidė tris pagrindinius celiulito atsiradimo aspektus: pasikeičia riebalinis audinys, vyksta judriųjų ląstelių audinio hiperpoliarizacija ir sulėtėja kraujo bei limfos tekėjimas. Atsiradus celiulitui, organizmas mažiau pasisavina deguonies, kas dar labiau sutrikdo mikrocirkuliaciją.
Celiulitas dažniausiai atsiranda po brendimo ir lokalizuojasi šiose kūno vietose: šlaunyse, sėdmenyse, pilve, klubuose ir rankose. Įdomu tai, kad 80% visų moterų patiria šią būklę. Tuo tarpu vyrų organizme celiulitas pasitaiko ypač retai, nes jų jungiamojo audinio struktūra skiriasi nuo moterų.
Celiulitas skirstomas į stadijas pagal matomumą. I ir II stadijos celiulitas dažniausiai nepastebimas plika akimi, tačiau suspaudus odą II stadijoje jau matomi nelygtumai. III stadijoje atsiranda klasikinė „apelsino žievelė”, o IV stadija jau laikoma sunkia forma – oda tampa itin gruoblėta, skausminga, dažnai melsvo atspalvio.
Mokslas patvirtina, kad celiulito atsiradimą lemia keli pagrindiniai veiksniai: genetika (šeimos istorija), hormonų disbalansas (ypač estrogeno svyravimai brendimo, nėštumo ar menopauzės metu), netinkama mityba (perdirbtas maistas, cukrus, konservantai), mažas fizinis aktyvumas, stresas ir aplinkos užterštumas.
Todėl celiulito atsiradimas nėra vien tik netinkamos priežiūros ar gyvenimo būdo pasekmė – tai kompleksinė būklė, kurią lemia daugelis vidinių ir išorinių veiksnių.
